Apie mane

„ Ne žodžiais, o darbais mes tėvynę mylim...“

Į klausimą, ko reikia, kad Lietuvos žmonės taptų laimingesni, A.Sysas turi labai paprastą atsakymą: „Pirmiausiai - noro!“ Parlamentaro nuomone, jei lietuviai nuvyktų į skurdžias šalis ir pamatytų tikrą skurdą ir socialinę atskirtį, „tada daugelis žmonių suvoktų, kad Lietuvoje nėra jau taip blogai, kaip mes patys įsivaizduojame. Politikas pripažįsta, kad yra problemų, kurias reikia spręsti, tačiau reikia ir daugiau vidinio optimizmo. „Esame pesimistai, pavydime kaimynams, dejuojame, užuot ėmę ką nors keisti, – sako politikas, – jeigu mokėtume džiaugtis tuo, ką turime, vertintume, skatintume vieni kitus, laimingų žmonių būtų daugiau“.

Keliai

Algirdas Sysas gimė 1954 m. kovo 5 d. Vilniuje. „Mama pasakojo, kad vaikystėje, kai buvau dar labai mažas, norėjau tapti vairuotoju“, – pasakoja Algirdas. Tuomet jo šeima gyveno prie Naujosios Vilnios, Grigaičiuose. Visuomeninis transportas atvykdavo retai, tad norint pasiekti Naująją Vilnią, tekdavo su mama kulniuoti 4 km. Gal todėl mažas berniukas ir norėjo būti vairuotoju, kad mamą galėtų bet kur nuvežti. „Svajonė išsipildė, nes vairuoti moku“,– šypsosi A.Sysas.

Mokyklos laikais, kai pradėjo domėtis muzika, ypač hard rock‘u, norėjo būti gitaristu. Rokeriu. Politiku tapo tarsi netyčia. „Tokios svajonės mano profesijų sąraše tikrai nebuvo. Pradėjęs dirbti profsąjungose, suvokiau, kad tik tapęs politiku, realiau galėsiu keisti man nepriimtinas situacijas“, – sako A.Sysas.

Būsimasis politikas mokėsi Vilniaus A.Vienuolio vidurinėje mokykloje, joje baigė aštuonias klases ir įstojo į tuometį Vilniaus politechnikumą (kur įgijo radioelektronikos specialybę). Trumpai  padirbėjęs Vilniaus radijo matavimo prietaisų mokslinio tyrimo institute, trejus metus (1973–1976 m.) tarnavo kariniame jūrų laivyne. 1977 m. A.Sysas įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Pramonės ekonomikos fakulteto (dabar Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas) vakarinį skyrių. 1982 m. baigė ir įgijo ekonomisto specialybę. Nuo 1973 m. A. Sysas dirbo „Vilmos“ gamykloje – nuo darbininko iki, cecho, vėliau – ir biuro viršininko.

Nuo 1987 m. gyvenime prasidėjo profsąjunginis etapas – nuo gamyklos profesinės sąjungos pirmininko, Lietuvos metalistų profesinės sąjungos įkūrėjo ir pirmininko iki Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo, o sujungus dvi didžiausias organizacijas - Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko.

1995 m. prisidėjo ir pareigos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, kur A. Sysas buvo ir šios savivaldybės Socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.

Seimas

Nuo 1996 m. iki dabar – Algirdas Sysas – Seimo narys. Pradžioje teko mokytis – tad dirbo ir sėmėsi patirties  Socialinių reikalų ir darbo komitete būdamas jo nariu, 2000 m. tapo šio komiteto pirmininko pavaduotojas, o 2001–2008 m. - komiteto pirmininkas. Po 2008 m. Seimo rinkimų Socialdemokratų frakcija atsidūrė opozicijoje, A.Sysas ir toliau dirba Socialinių reikalų ir darbo komitete, kartu su kolegomis iš opozicijos kritikuodamas ir taisydamas valdančiosios daugumos priimamus sprendimus.

„Esu kairysis“

Į Lietuvos socialdemokratų partiją A.Sysas įstojo 2005 metais, pasitraukęs iš Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pareigų. „Ko gero, ir prieš 10 metų visi galvojo, kad esu partijos narys, nors įstojau tik 2005 m. Buvau davęs žodį profsąjungos nariams nebūti partiniu, kad nebūtų prikaišiojama, jog partija labai stipriai įtakoja profsąjungų veiklą, todėl ir laikiausi tokios nuostatos. Kai jau nutariau pasitraukti iš pareigų, iš karto įstojau į partiją. Savo pažiūrų neslepiu visą savo gyvenimą, kairiųjų pažiūrų buvau visą laiką“, – sako Seimo narys.

Politikas bendradarbiavo su socialdemokratais nuo pat jos atkūrimo. Dar prieš tapdamas Seimo nariu 1996 m., A.Sysas dalyvavo įvairiose Seimo darbo grupėse, kurios kūrė įstatymų projektus. Profsąjungų lyderiui teko dalyvauti partijos atsikūrimui skirtame suvažiavime, teko daug bendrauti su partijos lyderiais: prof. Aloyzu Sakalu, prof. K.Antanavičiumi, Vyteniu Andriukaičiu, Rimantu Dagiu ir kt. „Mano draugystė su socdemais prasidėjo, kai pradėjau dirbti profesinėse sąjungose. Ypač ji sustiprėjo, kai tarybinės profesinės sąjungos buvo reorganizuojamos į Lietuvos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederaciją, nes šitame judėjime dalyvavo ir V.Andriukaitis, ir R.Dagys, ir kiti, kurie buvo partijos atkūrimo ištakose“, - prisimena A.Sysas.

Sportas, laisvalaikis ir kita

Aktyvaus politiko gyvenime svarbią vietą turėjo ir turi visuomeninė veikla. Daug laisvalaikio skiria orientavimosi sportui. „Lietuvos orientavimosi sporto federacijos prezidentu buvau 8 metus, kol Seimo nariams buvo uždrausta užimti kitas pareigas. Konstitucinis Teismas pareiškė tokią dviprasmišką nuomonę, kad Seimo nariai negali sėdėti tokiose kėdėse, kur yra kažkoks sąlytis su valstybės biudžetu“, - sako A.Sysas. Todėl politikas sutiko tapti Vilniaus OK „Labirintas“ prezidentu. Anksčiau visuomeninės veiklos buvo daugiau, kadangi būdamas Seimo nariu, dirbo ir profsąjungose, buvo Respublikinės trišalės tarybos narys, tarptautinių organizacijų tarybų narys, buvo Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos, narys.

A.Sysas juokauja, kad tebėra laimingai vedęs, turi porą suaugusių vaikų, kurie retai aplanko „pagyvenusius tėvelius“. Sūnus gyvena Vilniuje, o dukra – Mauricijuje. Seimo narys turi vieną anūkę - 2011 m. vasarą dukrelė gimė jo sūnui.

Paklaustas apie laisvalaikio pomėgius, politikas greitai išberia: „Esu statybininkas ir sodininkas mėgėjas. Namą jau pastačiau, o sode mielai dirbu vakarais ir savaitgaliais, kai gamta būna atgijusi" - pasakoja A.Sysas.

Kokie dar galėtų būti pomėgiai? Jeigu rimtai, tai nėra tiek laisvo laiko, kad parėjęs vakare namo dar siuvinėčiau kryželiu ar pasiimčiau molbertą ir išeičiau ant ežero kranto gaudyti besileidžiančios saulės paskutiniųjų spindulių...“, - sako A.Sysas. Ar norėtų? „Norėčiau...“, - atsidūsta politikas. Ir nesuprasi, ar jis juokauja, ar ne.

Algirdui sunku išskirti mėgstamiausią knygą. „Dažniausiai vienu metu skaitau keletą. Sunku pasakyti, kuri mėgstamiausia. Gal mėgstama yra ta, kurią dabar skaitau“, - svarsto socialdemokratas. Dabar  ant politiko stalo guli Naomi Klein knyga „Šoko doktrina“, kuri pagaliau išversta į lietuvių kalbą. „Sugebu perskaityti po vieną kitą lapą per dieną. Tai knyga, kuri labai gerai paaiškina, kas daroma dabar Lietuvoje. Pasinaudojant šoko terapija, galima daryti visokiausius eksperimentus, kurti reformas, pseudo liberalias ar liberalias, kai perimamas visuomeninis turtas, kai jis patenka į privačias rankas. Geriausias pavyzdys – tai, kas vyksta su aukštuoju mokslu. Labai aktuali knyga“, - pasakoja parlamentaras.

A.Sysas mėgsta įvairią muziką. Tai gali būti labai rimta, kamerinė ar super „kieta“, elektroninė. Muzika turi būti laiku ir vietoje, atitinkanti nuotaiką. „Jeigu su žmona važiuojame į metalistų festivalį, tai žinome, ko ten tikėtis. Jeigu nueiname į Kotrynos bažnyčią, Filharmoniją ar Kongresų rūmus, kur skamba džiaziukas, bliuzas ar groja kamerinis kvartetas, nusiteikiame būtent tokiems garsams“,- sako politikas. Muzika jam kaip sielos atgaiva, nes kasdien susidurdamas su gausybe neigiamos informacijos, klausydamas muzikos – pailsi. „Kartais atrodo, kad muzikos garsai atstato smegenų pilkąsias ląsteles, nors mokslininkai tvirtina, jog jos neatsistato...“- sako A.Sysas.

Į klausimą, kokiu įžymiu žmogumi žavisi, A.Sysas sako, kad kiekvienam laikmečiui turėjo ar turi savą herojų. Jaunystėje žavėjosi mėgstamos muzikos kūrėjais: labai patiko Džimis Hendriksas (Jimi Hendrix), „Led Zeppelin“ vokalistas. „Dabar, būdamas politiku, daugiausiai žaviuosi politikais – ir Nikola Sarkozi (Nicolas Sarkozy), ir Baraku Obama (Barack Hussein Obama), kai išklausau kokią įdomią kalbą, o kartais galiu nuoširdžiai susižavėti bičiulio Vytenio Andriukaičio ugningu pasisakymu“, – pasakoja A.Sysas. Sieloje būdamas maištininku, Algirdas neslepia, kad jam visados prie širdies buvo Če Gevara (Che Guevara ), nes jis norėjo padaryti pasaulį geresnį...

O maistas?

Mėgstamiausias Algirdo Syso patiekalas - blynai. Su uogiene, raudona žuvimi ar ikrais. Jis kepa juos pats.  Politikas kategoriškai atsisako savo blynus vadinti lietiniais, nes lietiniai, jo nuomone,  tai tarsi plonytės permatomos servetėlės, nevertos blynų vardo. Algirdas žino paslaptį, kad blynai būtų gerokai gardesni. „Reikia naudoti ne aukščiausios rūšies, o pirmos, dar geriau – antros rūšies miltus. Su sėlenomis – dar skanesni. Galima eksperimentuoti pridedant sumaltų grikių, miežinių kruopų ar žirnių. Kas kart gauni vis kitokį skonį. Reikia dar kiaušinių, pieno arba kefyro“, - vardina blynų virtuozas. Jo nuomone, paprasto lietuviško maisto privalumas – nereikia didelių laiko sąnaudų jam pagaminti. Belieka pridurti, kad A.Sysas garsėja kaip žmogus, neturintis savo kraujyje nė lašelio cholesterolio. Medikai, atlikę kraujo tyrimus, nuolat stebisi, nes cholesterolio parametrai būna mažesni už leistinos normos žemiausią padalą. Kurgi jo bus, jeigu prikirtęs blynų, A.Sysas skuba į maratono trasą...

Geografiniai atradimai

Iš aplankytų užsienio šalių A.Sysas išskiria Portugaliją, kur jam keletą kartų teko pabuvoti, taip pat ir pakeliauti bei dalyvauti varžybose. „Kai būsiu pensininkas, jeigu turėčiau tokią galimybę, norėčiau ten leisti žiemos laiką. Yra Europoje gražių šalių, kur kas rafinuotesnių, o Portugalija puiki tuo, kad dar nesugadinta, žmonės paprasti ir be galo nuoširdūs; geras klimatas, ir kažkuo nepagaunamu primena Lietuvą“, - sako parlamentaras.