„Socialinė politika - tai ne tik socialinės išmokos ir pašalpos, bet ir šeimos bei būsto politika, ir švietimo bei užimtumo politika, taip pat sveikatos ir migracijos politika. Ji turi būti grindžiama keletu pagrindinių tikslų. Pirma, valstybė žmonėms privalo užtikrinti socialinę apsaugą, t.y., garantuoti pajamas ligos, neįgalumo, bedarbystės, senatvės ar mirties atveju. Antra, socialinė politika – tai ir investicijos į žmogų, kai visuomenės nariams suteikiamos lygios galimybės, o jaunajai kartai garantuojamas švietimas.“ - vasario 21 d., skaitydamas pranešimą Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos tarybos posėdyje, kalbėjo Algirdas Sysas.
Socialdemokratų politikas toliau dėstė tokią socialinės politikos viziją: „Valdžia savo politika turi prisidėti prie socialinės ramybės, stabilumo ir saugumo. Tam reikia, kad visuomeninis gyvenimas būtų kuo stabilesnis, žmonės bendradarbiautų tarpusavyje, siekdami savo tikslų, išmoktų tolerancijos vienas kito atžvilgiu. Taip pat labai svarbu, kad būtų remiama šeima, propaguojami darnūs santykiai, nes būtent šeima sukuria daugiausia saugumo jausmo žmonėms. Socialinė ramybė auga kartu su materialine gerove ir politiniu stabilumu, todėl valstybė turi atkakliai siekti šių tikslų.“
A. Sysas apgailestavo, kad konservatorių ir liberalų Vyriausybės nerūpestingai vykdomos socialinės politikos pasekmės užgriuvo Lietuvos žmones bėdų lavina: „Įsivaizduojate, kad pernai ir užpernai skurdas ir socialinė atskirtis grėsė net 33% lietuvių? Didesnė skurdo grėsmė buvo tik Bulgarijoje (42%), Rumunijoje (41%) ir Latvijoje (38%), kai vidutinis ES šalių skurdo grėsmės vidurkis - 23,4%. Remiantis „Eurostato“ duomenimis, pernai nedarbo lygis Lietuvoje siekė 15,3%. Šiuo atžvilgiu blogiau tik Ispanijoje ir Graikijoje, kur nedarbas atitinkamai - 22,9 % ir 18,8 %. Tuo tarpu mūsų kaimyninėse šalyse bedarbystė buvo mažesnė: Latvijoje - 14,8%, Estijoje - 11,3%, o Lenkijoje - 10%. Vasario 1 d. Lietuvoje ji siekė 11,6% (t.y., 239 tūkst. bedarbių) ir, lyginant su sausiu, šoktelėjo 0,6%.“
„Situacija su atlyginimais ir kitomis gyventojų einamosiomis pajamomis mūsų šalyje yra ypač prasta. Jei Latvijoje vidutinis mėnesio atlyginimas 2010 m. jau siekė 632 eurus (apytikriai 2200 Lt), o Estijoje - 822 eurus (2800 Lt), Lietuvoje jis tada buvo tik 595 eurai (2000 Lt). Panašiai ir su pensijomis. Lietuvoje vidutinė pensija neviršijo 216 eurų (apytikriai 745 Lt), o Latvijoje ji siekė 250 eurų (860 Lt), o Estijoje - 305 eurus (1000 Lt). Be to, valdant šiai Vyriausybe, labaii išaugo socialinė atskirtis bei regioniniai skirtumai.“ – tvirtino Seimo narys.
„Dėl to šiuo metu į užsienį išvykti gyventi planuoja net 53% lietuvių; dar 22% išvažiuotų po pusmečio. Daugiausia gyventojų Lietuva prarastų Didžiajai Britanijai ir Norvegijai.“ - apklausų rezultatus citavo jis.
Profsąjungiečius A. Sysas užtikrino, kad, jei socialdemokratai laimės rinkimus, jų įsipareigojimai Lietuvos žmonėms bus įgyvendinti.
LSDP sieks gaivinti pramonę, kad nedarbas būtų sumažintas bent iki 7%, pakelti minimalų mėnesio užmokestį iki 1000 Lt, konkrečiais veiksmais padėti šeimoms bei visomis išgalėmis mažinti socialinę atskirtį ir skurdą, skatinti socialinį dialogą, stiprinti valstybinį socialinį draudimą ir gerinti socialines paslaugas.
