Lietuvoje šiemet minimos Lietuvos Respublikos trišalės tarybos, vienijančios darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus, veiklos 30-osios metinės. Nors per tris dešimtmečius taryba išgyveno daug išbandymų, buvę ilgamečiai jos nariai sutaria – 1995 metais veiklą pradėjusi institucija iki šių dienų išliko vienu svarbiausių socialinio dialogo tarp darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės formatų.

Trišalės tarybos kūrimosi laikotarpį prisimena ir vienas iš 1995 metų susitarimo signatarų, Seimo narys Algirdas Sysas. Jo teigimu, tuomet pradžia buvo sunki, tačiau reikšminga. 

„Reikėjo įrodyti, kad Trišalė taryba turėtų egzistuoti Lietuvoje. Esame dėkingi Skandinavijos, Vokietijos, Beniliukso šalių profsąjungoms ir darbdavių organizacijoms, kurios mus mokė ir organizavo trišalius mokymus“, – pasakoja A. Sysas. Anot A. Syso, tarybos veiklos metu pasiekta svarbių rezultatų – atsirado minimalios mėnesinės algos nustatymo mechanizmas, buvo priimtas naujasis Darbo kodeksas, diskutuota dėl daugelio socialinės apsaugos klausimų.

„Vien kalbant apie Darbo kodekso priėmimo istoriją – reikia knygą parašyti. Mes jį pagimdėme po 10 metų, tai tikrai labai didelis darbas“, – sako politikas. Vis dėlto, jo nuomone, socialinis dialogas Lietuvoje dar nėra pasiekęs reikiamos brandos. „Pas mus vis dar nėra dvišalių susitarimų tarp darbuotojų ir darbdavių. Aš labiau linkęs į tokį modelį, kur Vyriausybė būtų kaip svarstyklių stovas – jeigu kažkuri lėkštutė per daug nukrypstą į kurią nors pusę, tada jau įsikiša Vyriausybė priimdama vieną ar kitą sprendimą“, – pažymi jis.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/naujienos/kas-vyksta-trisaleje-taryboje-po-30-metu-buve-nariai-atskleidzia-tai-ko-nemateme-viesai-120107349