Dėl Kapčiamiesčio poligono – didžiulis vietinių pasipiktinimas. II-asis Rūdninkų karinio miestelio etapas įsibėgėja: pasirašytos sutartys. Juozui Olekui sakant kalbą Laisvės gynėjų susitikime – nemalonus momentas. Vytenis Povilas Andriukaitis Algirdą Paleckį vadina politiniu kaliniu. Ar vaiko auginimas – atostogos? Apie visa tai ir dar daugiau – Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas.

Visą laidą rasite čia.

Išanalizavus Seimo narių  pasisakymus žiniasklaidoje, pažymėtina, kad gruodžio mėnesį dažniausiai buvo minimi Remigijus Žemaitaitis (1 996 pranešimai), Agnė Širinskienė (974 pranešimai) ir Laurynas Kasčiūnas (909 pranešimai).

Seimo narys Algirdas Sysas spalio mėnesį buvo minėtas 277 kartus (13 vieta pagal paminėjimų dažnumą).

Gruodžio mėnesį televizijos bei interneto portalų laidose iš viso parodytas 321 reportažas ir pokalbių laidos, susijusios su Seimo darbu, Seimo narių veikla ar komentarais aktualiomis temomis (lapkričio mėnesį – 391).

Didžiausias dėmesys buvo skiriamas Seimo veiklai teisėkūros srityje. Šia tema parodyta 118 reportažų ir pokalbių. Tai sudaro 37 proc. visų laidų. Saugumo ir gynybos klausimams skirtas 51 reportažas ir pokalbis (16 proc.), kontrabandinių balionų krizės klausimams – 40 reportažų ir pokalbių (12 proc.), kitai Seimo narių veiklai – 29 reportažai ir pokalbiai (9 proc.), biudžeto klausimams – 24 reportažai ir pokalbiai (8 proc.), teisėsaugos klausimams – 23 reportažai ir pokalbiai (7 proc.), ekonomikos, energetikos ir socialiniams klausimams – 22 reportažai ir pokalbiai (7 proc.), vyriausybės ir valdančiosios koalicijos veiklai – 14 reportažų ir pokalbių (4 proc.).

Gruodžio mėnesį televizijos bei interneto portalų laidose iš viso kalbėjo 88 Seimo nariai. Pažymėtina, kad LRT kalbėjo 51 Seimo narys, TV3 – 49, Lrytas.tv – 44, LNK – 40, Info TV – 32, Alfa.tv – 20, Delfi.tv – 13 ir 15min.lt – 2.

Televizijos bei interneto portalų laidose dažniausiai pasisakė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas (88 kartus), Seimo narys Saulius Skvernelis (73 kartus) bei Seimo Pirmininkas Juozas Olekas (68 kartus).

Seimo narys Algirdas Sysas gruodžio mėnesį buvo minėtas 27 kartus (8 vieta pagal paminėjimų dažnumą).

Jau praėjo kelios dienos, kai kiekvienas, kaupiantis antrosios pakopos pensijų fonduose, gali atsiimti sukauptas lėšas. Kiekvienas gali kaupti ir toliau, gali rinktis kaupimą dar dvejus metus bei gauti valstybės subsidiją, o sprendimą priimti baigiantis dviejų metų pereinamajam laikotarpiui. Apklausos rodo, kad didelė žmonių dalis pinigus atsiims. Klausimas, ką su jais darys, – investuos į ateitį ar išleis čia ir dabar. Kaip elgtis išmintingiausiai ir ar galime pasitikėti valstybe, kai pensijų kaupimo sistema yra keičiama kiekvienos valdžios?

Apie tai pirmoje laidos dalyje diskutavo: SEB banko Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, ekonomistas, Vilniaus universiteto tarybos pirmininkas Marius Jurgilas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka, investicijų konsultantas Jonas Tamulis.

Antroje laidos dalyje diskutavo: Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Raimondas Kuodis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Vedėjas - Edmundas Jakilaitis.

Visą laidą rasite čia.

Seimas prieš Kalėdas užbaigė rudens sesiją. Seimo pirmininko Juozo Oleko nuomone, politikai gali didžiuotis patvirtintu kitų metų šalies biudžetu, mokestiniais sprendimais, antros pensijos pakopos reforma, švietimo ir sveikatos įstaigų išsaugojimu regionuose. „Šie sprendimai leidžia sakyti, kad sesija buvo sėkminga. Manau, kad tuos darbus reikės tęsti toliau“, – kalbėjo J. Olekas. Tačiau apgailestavo dėl pastaruoju metu kilusios įtampos tarp Seimo narių ir visuomenės dėl to, kad nebuvo iš karto surastas sprendimas dėl LRT pataisų.

Kokia buvo ši Seimo sesija, laidoje aptaria parlamentarai: socialdemokratas Algirdas Sysas, konservatorius Mindaugas Lingė ir Mišrios Seimo frakcijos atstovas Viktoras Fiodorovas. 

Visą laidą rasite čia.

Seimas pritarė pataisoms, pagal kurias nuo kitų metų keičiasi tarpusavio skolinimosi platformų taisyklės. Projekto autoriaus Algirdo Syso teigimu, taip siekiama suvienodinti reguliavimą ir apsaugoti investuojančius gyventojus nuo galimų rizikų. Vis dėlto vienos iš tokių platformų vadovė reguliavime įžvelgia ydų, ji mano, kad dabar apsunkinama patirtis paskolų davėjams.

Anot Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, iki šiol įstatymuose buvo iššūkių kėlusių nesuderinamumų, kuriuos reikėjo sutvarkyti. „Vartojimo kredito įstatyme numatyta, kad leidžiama investuoti tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Tuo tarpu su nekilnojamu turtu (NT) susijusio kredito įstatyme leidžiama investuoti tik fiziniams asmenims. Čia nuostatos likusios nuo ankstesnių laikų, nes šis kreditas per platformas praktikoje nebuvo teikiamas. Visgi rinka auga ir platformos pradeda atrasti ir su NT susijusio kredito segmentą. Todėl šių nuostatų nesuderinamumas pradeda kelti iššūkius“, – Seimui pristatydamas pasiūlymą sakė A. Sysas.

Pasak parlamentaro, šiais pakeitimais tikimasi paskatinti tarpusavio skolinimosi plėtrą, padidinti kredito finansavimo pinigų surinkimo greitį, suvienodinti taikomus apsaugos mechanizmus, pritraukti didesnį kiekį investuotojų ir ilgainiui galbūt užtikrinti išduodamų kreditų palūkanų mažėjimą vartotojams.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Protestų, susipriešinimo ir lyderystės trūkumo metai – taip apžvalgininkai apibūdina politinius 2025-uosius. Šie metai buvo kupini įvykių: nuo premjero pasitraukimo – iki mokytojų, pareigūnų, kultūros darbuotojų, taip pat – LRT pataisoms ir nekilnojamojo turto mokesčio pokyčiams nepritariančiųjų – protestų.

Vertinimai – nevienareikšmiai. Vieni valdžią peikia, kiti giria už sudarytas sąlygas pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, už draudimą imti papildomas priemokas už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos paslaugas. Tarp svarbiausių šios kadencijos pasiekimų dažnai minimas rekordinis gynybos finansavimas.

Taigi, už ką valdantieji ir opozicija galėtų pagirti vieni kitus? Ir kas šiemet buvo neginčijamai blogai?

Laidoje dalyvauja socialdemokratas Algirdas Sysas ir liberalas Eugenijus Gentvilas. 

Visą laidą rasite čia.

2026 m. kaupiantys pensijai antroje pakopoje atsidurs kryžkelėje – kaupti toliau ar palikti kaupimą. Dvejus metus visi dalyviai galės laisvai apsispręsti. Šiuo metu pensijų kaupime dalyvauja 1,42 mln. asmenų. Kokios esminės atsiėmimo sąlygos ir galimybės? Kam verta kaupimą nutraukti, o kam likti jame?

Laidoje dalyvauja Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas, „Artea Asset Managment“ vadovas Vaidotas Rūkas, VU ekonomistas prof. Romas Lazutka, „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.

Visą laidą rasite čia.

Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidomis gynybai, dosnesnėmis socialinėmis išmokomis, didesniais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų ir kai kurių kitų sričių darbuotojų atlyginimais. 2026-ųjų biudžeto deficitas sudarys 2,7 proc. BVP, tačiau įtraukus ir karinius įsigijimus – 5 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola kitąmet sieks 45,4 proc. BVP. Kitų metų biudžete krašto apsaugai, įskaitant ir Valstybės gynybos fondo lėšas, numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo BVP, o žmonių pajamoms ir socialiniams saugumui – 1,06 mlrd. eurų. Apie tai, kiek kils kainos, mokesčiai ir algos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas.

Visą laidą rasite čia.

1,1 tūkst. Eur į rankas – tiek Lietuvoje vienoje iš tarnybų uždirba vyr. specialistas su 12 metų stažu ir aukštuoju teisės išsilavinimu. Pasak jo, išgyventi už tokią algą darosi neįmanoma, darbuotojas ruošiasi palikti įtaigą.

Apie viešojo sektoriaus darbuotojų ir valstybės tarnautojų nusiskundimus algomis „Delfi“ pakalbino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Algirdą Sysą. Jo įsitikinimu, Vyriausybė turėtų sudaryti darbo grupę, paanalizuoti situaciją ir siekti padidinti algas tiems darbuotojams ir tarnautojams, kurių algos tikrai mažos.

„Prieš kokius dešimt ar devynerius buvo sudaryta komisija, kurioje irgi teko dirbti, ir buvo peržiūrėti visi atlyginimai viešajame sektoriuje – visų ministerijų, visų sričių. Ir daugmaž per porą metų jie buvo subalansuoti. Per 10 metų – vėl: kažkas prieina, kažkas geresnis būna, kažkas randa būdų pasididinti. Mačiau tuos išbalansavimus, todėl ir siūlau Vyriausybei vėl sudaryti darbo grupę, peržiūrėti atlyginimus, pabandyti juos didinti tiems, kurių jie tikrai mažesni, lyginant su kitais, ir pasiekti tam tikrą balansą“, – kalbėjo A. Sysas.

„Aš visada sakau, kad į darbo užmokestį reikia žiūrėti sistemiškai, o ne taip, kad prišokom, padarėm kažkam, tada iš vienos įstaigos visi pereina į kitą, ir vyksta amžinas judėjimas. Nepasitenkinimas darbo užmokesčiu yra nepasitenkinimas, kuris būna tarp darbuotojų“, – tęsė jis.

Praėjusioje kadencijoje valdantieji įgyvendino valstybės tarnybos pertvarką: apsispręsta keisti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką. Tačiau po pertvarkos, kaip anksčiau „Delfi“ pasakojo anonimu norėjęs likti Finansų ministerijos specialistas, „atsirišo rankos“ padidinti algas nebent ministerijos vadovybei. A. Sysas vertino, kad po šios pertvarkos algos viešajame sektoriuje buvo išbalansuotos, atsirado ir daugiau subjektyvumo jas didinant. Šią padėtį, politiko įsitikinimu, derėtų taisyti.

Visą straipsnį skaitykite čia.