2014 m. rugsėjo 23 d. Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas įregistravo Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą.

Be Lietuvoje veikiančių pripažintų nacionalinių profesinių sąjungų centrų – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos profesinės sąjungos ”Solidarumas” ir Lietuvos darbo federacijos, kurie, remdamiesi sutartimi, bendradarbiauja ir veikia socialinės partnerystės principais, veikia labai daug regioninių profesinių sąjungų ir organizacijų.

„Pavienės, nedidelės profesinės sąjungos ne visada yra pajėgios tinkamai atstovauti įmonių ir įstaigų darbuotojams, tartis su darbdaviais ir derėtis dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo. Pastarųjų Lietuvoje yra sudaroma labai mažai, o socialinis dialogas yra daugiau paradinis, nei faktinis. Pasitaiko, kad susikūrusios profesinės sąjungos atstovauja tam tikrai suinteresuotai grupei, todėl susidaro įspūdis, kad vietoje darnaus, vieningo darbo su darbdaviais, atstovaujant ir ginant dirbančiųjų interesus, jos sunaudoja daugiau energijos kovodamos viena su kita. Tokios sąjungos nėra suinteresuotos ieškoti kompromiso, bet gina savo interesą.“ – kalbėjo Algirdas Sysas.  

Šio įstatymo projektu siūloma nustatyti konkrečius kriterijus – narių, padalinių skaičius, veiklos trukmė – ne mažiau kaip penkeri metai, atstovaujama teritorija arba darbuotojų skaičius joje ir kitus, kuriuos turėtų atitikti profesinės sąjungos. Tokiu būdu yra išsakoma būtinybė konsoliduoti profesines sąjungas, paskatinti jas jungtis į nacionalinius junginius.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnis nustato, kad „Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises“. Konstitucines teises detalizuoja įstatymai, todėl profesinių sąjungų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas, kuriame kol kas nėra nustatyti kriterijai, apibrėžiantys profesines sąjungas.