2014 m. lapkričio 26 d., Seimo Spaudos konferencijų salėje vyko diskusija „Lietuvos demografinė situacija ir ateities scenarijai“. Ją organizavo LRS Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas ir Seimo narė Giedrė Purvaneckienė kartu su Vytauto Didžiojo universitetu. Diskusijoje pranešimus skaitė Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė prof. Vlada Stankūnienė ir prof. dr. Aušra Maslauskaitė, bei Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė.

Pasak profesorės Stankūnienės, net pasitelkus visas gimstamumo ir emigracijos optimistines prielaidas, Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ prognozės Lietuvai gana liūdnos: 2040 metais gyventojų skaičius sumažės iki 2 mln., o iki 2060 m. jis nukris iki 1, 8 mln.

„Per nepriklausomos Lietuvos dvidešimt penkmetį išryškėjo demografiniai pokyčiai, leidžiantys įvertinti patirtus praradimus, rengti prognozes ir atitinkamai vykdyti valstybės politiką“, - kalbėjo Algirdas Sysas „Laisvosios bangos“ radijo laidoje „Prospektas“.

Gimstamumo požiūriu Lietuva šiek tiek viršija ES vidurkį. Tačiau Lietuvoje gimstamumas nedidėja. Todėl prognozuojama, kad 1990 metais suintensyvėjęs gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje išliks sparčiausias tarp visų Europos Sąjungos šalių.

“Visose ES šalyse, išskyrus Prancūziją, gimstamumas yra mažesnis už mirtingumą. Tokie rezultatai negali džiuginti. Reikia pripažinti, kad tai yra palaipsniui besireiškianti grėsmė. Privalome turėti omenyje, kad kiekvienas politinis sprendimas turi pasekmes“, – sakė vicepirmininkas. Anot jo, nepakanka vien kurti šeimos koncepciją. Reikia rimtai apgalvoti, kokią įtaką padarys sprendimas žmogui, šeimoms, valstybei.

„Kas buvo padaryta krizės metu?,“ - klausė Algirdas Sysas ir atsakė, kad pirmiausiai paramos neteko vaikus auginančios jaunos šeimos, kurių ne viena patyrė ir nedarbo grėsmę. Jauniems žmonėms sunkiausia rasti darbą, jų maži vaikai dažniausiai serga. Krizės metu buvo sumažintos bedarbių ir ligos pašalpos, kaip ir atlyginimai. Tokia politika paspartino emigraciją, sumažino gimstamumą, padidino pašalpų gavėjų gretas.  

Algirdas Sysas pastebėjo, kad nė viena šalis neturi tokių ilgų su santykinai didelėmis išmokomis vaiko priežiūros atostogų, kokios yra Lietuvoje. Vicepirmininkas pabrėžė, kad išmokų ir pašalpų vaiko priežiūrai padidinimas neišsprendžia gyventojų mažėjimo problemos. Ji turi būti sprendžiama kompleksiškai.

Algirdas Sysas įvardijo jaunų žmonių išvykimo ir šeimų kūrimo kitose ES šalyse priežastis. Tai darbo ir asmeninio gyvenimo bei šeimos derinimas. „Jei galėtume suderinti šiuos dalykus, nė viena šeima neišvažiuotų iš Lietuvos, – sakė jis.  Šiuo metu Lietuvoje santykiai darbo rinkoje yra labai nelankstūs. Į mūsų darbuotoją žiūrima kaip į darbo priemonę, o ne pridėtinę vertę kuriančią asmenybę.“ Nors įstatymai reglamentuoja lankstų darbo grafiką, šių nuostatų laikomasi retai. Su darbdaviu dažnai sunku susitarti dėl ankstesnių ar vėlesnių darbo valandų, kai tenka prižiūrėti mažametį.

„Santykiai darbo rinkoje, galimybė palikti vaikus ikimokyklinėse įstaigose, užklasinė ar popamokinė veikla, nuosavo būsto klausimas - viso šito trūksta jaunoms šeimoms, kurios galėtų geriau jaustis ir neieškoti laimės kitose šalyse“, - kalbėjo Algirdas Sysas.

Vakarietiškas šeimos modelis – tai dar viena gimstamumo mažėjimo priežastis. Vidurio Europos šalyse šeimas pradedama kurti vėliau. Vaikus gimdo materialinę gerovę susikūrusios vyresnio amžiaus moterys.

Diskusijos metu buvo paliesta ir sparčiausio ES senėjimo problema. Per 20 metų vyresnio amžiaus gyventojų skaičius ženkliai didėjo, palyginus su kitomis ES šalimis Lietuva senėjo intensyviausiai. Maždaug 2050 m. kas dešimtas žmogus bus vyresnis nei 80 metų amžiaus. Jei šiuo metu darbingo amžiaus žmonių yra apie 2 mln., po keturiasdešimties metų jų gali likti tik 1 mln.

Gyventojų skaičiaus mažėjimą Lietuvoje taip pat lemia labai aukštas mirtingumo lygis. Lietuviai nesirūpina savo sveikata, veda žalingą gyvenimo būdą. Labai daug žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Lietuva pirmauja ES pagal rizikingo elgesio nulemtas mirties priežastis, savižudybes ir smurtines mirtis. Lietuvoje suvartojama daugiausiai alkoholio lyginant su kitomis ES šalimis.

Atsižvelgiant į visas išvardytas kliūtis ir problemas, telieka padaryti išvadą, kad vieno vaisto nuo visų ligų nėra. Reikalingas kompleksiškas sprendimas, nes vien didelėmis ir ilgalaikėmis išmokomis demografijos problemos neįmanoma išspręsti.