Lietuvoje trūkstant žmonių, teikiančių globos ar kitas socialines paslaugas, siūloma lengvata privačioms ar nevyriausybinėms įmonėms atleidžiant jas nuo pridėtinės vertės mokesčio. 

Kaip BNS sakė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas parengęs socialdemokratas Algirdas Sysas, nebeskaičiuojant PVM būtų galima teikti daugiau socialinių paslaugų.

„Prasiplečia ratas, daugiau nevyriausybinių organizacijų galės teikti tokias paslaugas ir nereikės mokėti PVM. Jos dabar irgi tai daro, tik PVM moka“, – BNS teigė A. Sysas.

Pasak A. Syso, pakeitimus pasiūlė Ilgalaikės priežiūros įstaigų asociacija, o europinės PVM direktyvos valstybėms leidžia nusistatyti socialines paslaugas, neapmokestinamas PVM.

Visą straipsnį rasite čia 

Buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad viešai nei kritikuos, nei girs dabartinių valdančiųjų. Padėti ji pasiryžusi bet kuriai Vyriausybei. O va dirbti joms netrukdys. Tikriausiai Grybauskaitė net į LRT radiją niekada neskambina paburbėti ant valdžios.

Visą "Dviračio žinių" ištrauką žiūrėkite čia 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei antradienį Seime ketinant pristatyti antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarką, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad gyventojams reikėtų leisti iš kaupimo pasitraukti bet kada, nenumatant atskiro „lango“, taip pat atsisakyti valstybės įnašo. 

Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė teigia, kad planuojama pensijų kaupimo reforma gali reikšti antros pakopos pabaigą.

Pasak A. Syso, numačius ribotą pasitraukimo iš kaupimo antroje pakopoje laikotarpį, vadinamąjį „langą“, iš sistemos gali pasitraukti daugiau žmonių. „Aš, pavyzdžiui, siūlau nedaryti „langų“, o žmogus laisvanoriškai bet kada galėtų pasitraukti. Tada pasitraukimas būtų labiau prognozuojamas“ – LRT radijui sakė A. Sysas.

Jis teigė tokius pasiūlymus užregistravęs dar praėjusioje Seimo kadencijoje. Seimo BFK pirmininkas sakė, kad antros pakopos sistema nepasiekė pagrindinio tikslo – nesudaro galimybių visiems esamiems ir būsimiems pensininkams gauti priedą prie pensijos. „Kai mes kalbame apie pensininkus, jų skurdas pernai padidėjo. Reikia spręsti einamuosius klausimus, o ne galvoti tik apie ateitį, kuri gali būti visokia“, – sakė A. Sysas.

Visą straipsnį skaitykite čia 

Praėjusią savaitę Estijos valdžia dėl didesnių lėšų gynybai nusprendė sukti nauju keliu: vietoj anksčiau planuoto laikino saugumo mokesčio estų Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo norima atsisakyti papildomo 2 proc. mokesčio įmonių pelnui ir gyventojų pajamoms nuo pirmo euro. Vietoj to Estijos parlamentui pritarus įsigaliotų 2 proc. didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), o pelno mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo paskirstyto pelno ir išliktų 22 proc.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas neskubėjo vertinti Estijos valdžios iniciatyvos. Jis siūlo palaukti, ar pasiūlymai bus iš tiesų patvirtinti parlamento ir priimti. „Mes esame daugiau pramoninė, gamybinė šalis, o Estija daugiau paslaugų teikimo. Su paslaugomis buvo krizė ir jų rodikliai pablogėjo. Tai, matyt, naujoji valdžia bando sureguliuoti biudžetą, teikia siūlymus. Kaip ten bus, neaišku“, – kalbėjo parlamentaras. Pasak A. Syso, Seimo pozicija kol kas aiški – PVM didinimo nesvarstyti. „Noriu priminti, kad pas mus jis (PVM – red.) ir taip laikinas. A. Kubilius jį įvedė nuo 2009 m., kai PVM buvo pakeltas nuo 18 proc. Kai ėjome dabar į rinkimus apie PVM didinimą nekalbėjome, – tęsė socialdemokratas – Aš visą laiką girdžiu, kad visi ekspertai, kurie stovi už verslo struktūrų, sako – tik nelieskit mūsų pelnų, o lieskite visų mokesčių mokėtojų pinigus – kalbama apie PVM. Bet neužmirškime, kad pas mus egzistuoja socialinės apsaugos sistema. Jei mes didiname PVM, tai realiai žmonių pajamos mažės dėl maisto kainų, kurios ir taip yra pakankamai didelės“.

Visą straipsnį skaitykite čia 

Finansų ministerija vakar įregistravo naują, kiek švelnesnį mokesčių reformos projektą. Jame atsisakyta 36 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifo bei suteikiama laisvė pačiai savivaldybei spręsti dėl nekilnojamojo turto mokesčio grindų. Kodėl naujas projektas kelia aistras tarp merų ir dalies valdančiųjų? Ar jis bus priimtas?

Laidoje diskutuoja Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis ir Algirdas Sysas, Lietuvos profsąjungų konfederacijos laikinasis vadovas Audrius Gelžinis, Skurdo mažinimo tinklo socialinės politikos analitikė Rimgailė Baltutė. 

Visą diskusiją rasite čia 

Seimas imasi antrosios pensijų pakopos reformos. Valdantieji ruošiasi atverti dvejų metų langą norintiems iš jos pasitraukti ir leis atsiimti dalį sukauptų pinigų. Visus pinigus galės atsiimti tik tie, kam nebeliks prasmės kaupti dėl sunkios ligos ar negalios, taip pat pensinio amžiaus sulaukę asmenys, sukaupę iki 15 tūkst. eurų. Pensijų fondų valdytojai perspėja, esą Seimas griauna antrąją pakopą, tačiau ministrė Inga Ruginienė aiškina atvirkščiai – sistema bus lankstesnė, o pasitrauks esą ne daugiau penktadalio dalyvių. 

Socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtina, kad reforma yra nepakankama. Jis teiks pataisas, kad valstybė nebemokėtų skatinamųjų įmokų kaupiantiesiems iš biudžeto, kurios per metus sudaro apie 300 mln. eurų, taip pat ragina langą pasitraukti atverti ne 2 metams, o visam laikui.  „Laisvai išstotų ne per langus, o tada, kai žmogus nusprendžia, kad neapsimoka ir pasitraukia kaip Estijoje padaryta“, – sako socialdemokratas A. Sysas. 

Visą straipsnį skaitykite čia 

Finansų ministerija pataisė mokesčių reformos paketą. Įregistruotame projekte – nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo korekcijos, atsisakyta planų įvesti 36-ių procentų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą uždirbantiems daugiausiai. Reforma nepatenkinti ir advokatai – jiems mokesčių našta stipriai išaugtų. Socialdemokrato A. Syso teigimu, reforma kalba ne apie profesijų, bet pajamų apmokestinimą. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia nesuprantąs, „kuo skiriasi advokato pajamos nuo santechniko pajamų arba nuo mokytojo, politiko“. „Gyvenimas rodo realiąsias gyventojų pajamas, kurias gauna mokytojas ir advokatas. Ir todėl mes ir kalbam apie pajamų apmokestinimą, o ne profesijų ar verslo rūšių“, – teigia A. Sysas.

Visą reportažą/straipsnį rasite čia 

Išanalizavus Seimo narių pasisakymus žiniasklaidoje, pažymėtina, kad balandžio mėnesį dažniausiai buvo minimi Remigijus Žemaitaitis (2 384 pranešimai), Laurynas Kasčiūnas (1 022 pranešimai) ir Viktorija Čmilytė-Nielsen (783 pranešimas).

Seimo narys Algirdas Sysas žiniasklaidoje balandžio mėnesį buvo minimas 449 kartus.

Balandžio mėnesį televizijos bei interneto portalų laidose iš viso parodyti 329 reportažai ar pokalbių laidos, susijusios su Seimo darbu, Seimo narių veikla ar komentarais aktualiomis temomis.

Didžiausias dėmesys buvo skiriamas saugumo ir gynybos klausimams. Šia tema parodyti 66 reportažai ir pokalbiai. Teisėkūros klausimams skirti 55 reportažai ir pokalbiai, valdančiosios koalicijos ir vyriausybės veiklai bei mokestiniams pakeitimams – po 51 reportažą ir pokalbį, ekonomikos ir energetikos klausimams – 33 reportažai ir pokalbiai, kitai Seimo narių veiklai – 32 reportažai ir pokalbiai, socialinės apsaugos ir sveikatos klausimams – 20 reportažų ar pokalbių, parlamentinių išlaidų klausimams – 11 reportažų ir pokalbių, užsienio politikos klausimams – 10 reportažų ir pokalbių.

Balandžio mėnesį televizijos bei interneto portalų laidose iš viso kalbėjo 80 Seimo narių. Jose dažniausiai pasisakė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis (80 kartų), Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis (79 kartus) bei Seimo narys Laurynas Kasčiūnas (63 kartus).

Seimo narys Algirdas Sysas televizijos bei interneto portalų laidose balandžio mėnesį pasisakė 26 kartus. Iš jų 11 kartų - TV3, 5 kartus - LNK, 4 kartus - Lrytas.tv, 3 kartus - LRT, 2 kartus - Info TV ir 1 kartą - Delfi.

Lietuvoje šiemet minimos Lietuvos Respublikos trišalės tarybos, vienijančios darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus, veiklos 30-osios metinės. Nors per tris dešimtmečius taryba išgyveno daug išbandymų, buvę ilgamečiai jos nariai sutaria – 1995 metais veiklą pradėjusi institucija iki šių dienų išliko vienu svarbiausių socialinio dialogo tarp darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės formatų.

Trišalės tarybos kūrimosi laikotarpį prisimena ir vienas iš 1995 metų susitarimo signatarų, Seimo narys Algirdas Sysas. Jo teigimu, tuomet pradžia buvo sunki, tačiau reikšminga. 

„Reikėjo įrodyti, kad Trišalė taryba turėtų egzistuoti Lietuvoje. Esame dėkingi Skandinavijos, Vokietijos, Beniliukso šalių profsąjungoms ir darbdavių organizacijoms, kurios mus mokė ir organizavo trišalius mokymus“, – pasakoja A. Sysas. Anot A. Syso, tarybos veiklos metu pasiekta svarbių rezultatų – atsirado minimalios mėnesinės algos nustatymo mechanizmas, buvo priimtas naujasis Darbo kodeksas, diskutuota dėl daugelio socialinės apsaugos klausimų.

„Vien kalbant apie Darbo kodekso priėmimo istoriją – reikia knygą parašyti. Mes jį pagimdėme po 10 metų, tai tikrai labai didelis darbas“, – sako politikas. Vis dėlto, jo nuomone, socialinis dialogas Lietuvoje dar nėra pasiekęs reikiamos brandos. „Pas mus vis dar nėra dvišalių susitarimų tarp darbuotojų ir darbdavių. Aš labiau linkęs į tokį modelį, kur Vyriausybė būtų kaip svarstyklių stovas – jeigu kažkuri lėkštutė per daug nukrypstą į kurią nors pusę, tada jau įsikiša Vyriausybė priimdama vieną ar kitą sprendimą“, – pažymi jis.

Visą straipsnį skaitykite čia