Išanalizavus Seimo narių pasisakymus žiniasklaidoje, pažymėtina, kad rugsėjo mėnesį dažniausiai buvo minimas Remigijus Žemaitaitis (3940 pranešimų), Gintautas Paluckas (1916 pranešimų) ir Laurynas Kasčiūnas (1133 pranešimai).

Seimo narys Algirdas Sysas rugsėjo mėnesį buvo minėtas 127 kartus (30 vieta pagal paminėjimų dažnumą).

Lietuvos savivaldybių asociacijai (LSA) perspėjus, jog šalies savivalda kitąmet prarastų apie 600 mln. eurų investicijoms skirtų lėšų, jei būtų priimtos siūlomos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisos, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad bus palikta dabar galiojanti tvarka savivaldybėms paliekant lankstumo.

„Įstatymas bus priimtas, bet ne toks (kokį parengė Finansų ministerija – BNS). Ir vakar, ir užvakar intensyviai dirbome, kad nuimtume šitą ginčytiną klausimą“, – Regionų forume prezidentūroje penktadienį sakė A. Sysas.

„Paliekama ta pati tvarka, kokia buvo dabar veikianti, lankstumas lieka“, – kalbėjo jis.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Socialinės apsaugos ministerija siūlo suvienodinti individualiai dirbančiųjų įmokas „Sodrai“, padidinant jas kai kurioms veiklos formoms. Skaičiuojama, kad kitąmet įsigalioti turintys pakeitimai paveiktų 6 tūkst. tokių dirbančiųjų, o į biudžetą būtų papildomai surinkta apie 7 mln. eurų. Socialdemokratas Algirdas Sysas komentuoja, kad toks pokytis reikalingas dėl kelių priežasčių, o be to, šiuo metu veiklos formų veikiantiems savarankiškai yra per daug.

Pakeitimus ministerija įrašė kitų metų „Sodros“ biudžeto projekte. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siūloma suvienodinti visų savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų bazes, vertę nustatant 90 procentų.

Visą straipsnį rasite čia.

Šią savaitę koalicijoje vyksta derybos dėl 2026 m. valstybės biudžeto. Apie tai šiandien susitikime kalbėsis prezidentas ir premjerė. Numatomas pensijų didinimas 12 proc., gynybos biudžetas planuojama, jog sudarys apie 5,2 proc. Taip pat kils viešojo sektoriaus atlyginimai, socialinės išmokos. 2026 m. biudžeto dalybos – kokie prioritetai? Laidoje – Algirdas Sysas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ir opozicijos atstovai.

Visą pokalbį rasite čia.

Pirmadienį Seime surengtoje audringoje diskusijoje dėl planuojamos valstybės sportui skiriamų lėšų paskirstymo pertvarkos rasti sąlyčio taškų sekėsi sunkiai.

Dalis sporto organizacijų atstovų kaltino įstatymų pataisas parengusią Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) pastačius vežimą prieš arklį – ėmus keisti žaidimo taisykles prieš tai neišklausius visų nuomonių.

Kiti kritikavo dabartinę sistemą, pirmiausia, Nacionalinę sporto agentūrą, kurios įgaliojimus nuo kitų metų norima perduoti daugiausiai iš nevyriausybinių organizacijų atstovų sudarytai Nacionalinei sporto tarybai. Reformos skeptikai nuogąstavo, jog taip pataikaujama įtaką susigrąžinti norinčio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) interesams.

Savo ruožtu, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė priminė prieš metus pasirašytus susitarimus dėl visuomeninių organizacijų vaidmens stiprinimo su penkiomis politinėmis partijomis, tarp kurių buvo ir trys, formuojančios dabartinę valdančiąją koaliciją.

Vis dėlto diskusiją surengusios Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė reformai nepritaria, o pirmadienį abejonių išsakė ir kitas socialdemokratas Algirdas Sysas. „Ne Laura, o ministerija turėjo surengti tokią diskusiją. Nepykite, bet kliurka – labai didelė. Kol kas negirdėjau nė vieno Lietuvą garsinančio sportininko pasisakymo, kad dabartinė sistema bloga – girdžiu tik iš funkcionierių. Žinome, kad reformos užtrunka, ir nuo to rezultatai tikrai neaugs. Paskui vėl ieškosime, kam galvą nuimti. Negadinkime visai neblogai judančio traukinio, tikrai nepritariu skubotam šio įstatymo svarstymui. Manau, kad tai turės žymiai daugiau neigiamų pasekmių nei teigiamų, jau dabar tai matau. Mes jau užlipome ant kultūros grėblio, bereikia dar susipykti su sportininkais, su mokytojais – tuo politinė karjera ir baigsis“, – kalbėjo Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Švedijai ir kaimyninei Latvijai žadant sumažinti PVM maisto produktams, mažesnes kainas parduotuvių lentynose tikisi pamatyti ir dalis Lietuvos gyventojų. Tačiau kiek tai yra realu? Ar galima tikėtis mažesnių kainų bent vaisiams ir daržovėms? Kokios kainos laukia mūsų kitais metais, laidoje „Dienos pjūvis“ aptaria Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir VU ekonomistas Algirdas Bartkus.

Visą laidą žiūrėkite čia.

Ar reikia mažinti PVM maistui? Apie tai kalba Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas.

Visą laidą rasite čia.

59 proc. gyventojų planuoja palikti antrąją pensijų pakopą, atsiimti sukauptas lėšas. Tai rodo LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Seimas šį birželį priėmė reformą, pagal kurią nuo kitų metų atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, toliau kaupiantiesiems paliekamas 1,5 proc. valstybės įnašas.

Dar balandį tuometinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, dabartinė premjerė, Inga Ruginienė prognozavo, kad iš kaupimo pasitrauks apie 20 proc. žmonių. Dar anksčiau ji tikino, kad nuolat pateikiamas Estijos pavyzdys, kai iš pensijų kaupimo sistemos pasitraukė beveik trečdalis gyventojų – nebūtinai gresia Lietuvai ir tai antros pakopos šioje Baltijos šalyje nesugriovė. O šį mėnesį ji sakė: „Man labai keista, kaip ekonomistai prognozuoja nežinodami, kas atsitiks su antra pakopa, kiek tų žmonių išeis ir kiek liks“. 

Jau buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius anksčiau teigė, kad naujoji Vyriausybė turėtų imtis realių veiksmų skatinant investavimo kultūrą ir siekti, kad gyventojai, kitąmet atsiėmę dalį sukauptų lėšų iš pensijų fondų, jų neišleistų vartojimui.

Valstybės kontrolės (VK) skaičiavimais, nuo sausio leidus žmonėms atsiimti lėšas iš antros pakopos fondų jie papildomai gali išleisti apie 1,2 mlrd. eurų. „Pensijų pakopos pakeitimai gali daryti reikšmingą įtaką 2026 metų ekonomikos augimui ir valdžios sektoriaus pajamoms. Jos bus laikino pobūdžio, todėl sprendimai dėl išlaidų turi būti atsakingi“, – pabrėžė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė. 

Leidus atsiimti pinigus iš pensijų fondų gali padaugėti sukčiavimo atvejų, kuomet nusikaltėliai bando išvilioti iš žmonių jų pinigus, liepą įspėjo policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. 

Tuo metu pensijų ir toliau laukia pokyčiai. Seimas po pateikimo priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą 20–75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio skirti papildomam senatvės pensijų indeksavimui. 

Laidoje diskutuoja: buvę socialinės apsaugos ir darbo ministrai Vytautas Šilinskas ir Linas Kukuraitis, Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas, ekonomistai Romas Lazutka ir Algirdas Bartkus. Vedėja - Aušra Jurgauskaitė.

Visą laidą rasite čia.

Socialiniuose tinkluose paviešinus įrašą, kuriame paskirtasis kultūros ministras Ignotas Adomavičius pusnuogis linksminasi vakarėlyje, Seimo nariai akcentuoja, jog labiau už matytus vaizdus nerimą kelia jo kompetencijos stoka bei prezidento reakcija.

Socialdemokratas parlamentaras Algirdas Sysas teigė, jog paskirtojo ministro „startas buvo labai prastas, net gėdingas“. Valdančiųjų atstovas teigė buvęs prieš mainus su „Nemuno aušra“, atiduodant jiems kultūros ministeriją, tačiau partijos daugumos sprendimas buvo kitoks. Vis dėlto jis pabrėžė, kad ministro postas pirmiausia yra politinis ir retai įtinka visiems. „Mes – partija, yra daugumos sprendimai. Žiūrėsime. O dėl tinkamumo – ir prieš tai buvęs ministras Kairys nuo kultūros buvo šviesmečiais nutolęs. Tai visko ten buvo. Vieni buvo patenkinti, kiti buvo nepatenkinti. Kadangi tai yra politinai postai, čia ne įmonė, kuriai reikia specialisto, kuris nusimanytų technologiniame procese. Visame pasaulyje dažniausiai politinis postas yra politinis“, – kalbėjo A. Sysas.

Komentuodamas paviešintą vaizdo įrašą, politikas teigė, jog nepritaria tokių vaizdelių viešinimui, nes kompromituojančios medžiagos būtų galima rasti apie daugelį. „Visi mes ne šventieji, galima rasti ar nuotrauką, ar kokį įrašą kur nors. Manau, kad tai žemiau juostos smūgis. Paprasčiausiai kandidatas į ministrus tiek prisišnekėjo, kad nereikia jokių įrašų“, – sakė Seimo narys.

Visą straipsnį rasite čia.

Ketvirtadienio rytą Žinių radijui paskirtoji premjerė Inga Ruginienė kalbėjo griežtai – kad jos kantrybės taurė perpildyta, „Nemuno aušrai“ nepasiūlant tinkamų kandidatų į aplinkos ir energetikos ministrus. Popiet ji su valdančiųjų partijų lyderiais ėjo pas prezidentą – Gitanas Nausėda tikrino temperatūrą, ar ši koalicija gali dirbti toliau. Po susitikimo lyderiai kalbėjo, kad gali, kad krizės nėra, o ši koalicija – yra. Remigijus Žemaitaitis susitikime įvardino pavardes žmonių, kuriuos galėtų pasiūlyti į ministrus, tik niekas jų visuomenei neatskleidė. Nedaugžodžiavęs Mindaugas Sinkevičius prakalbo apie galimą Vyriausybės programos peržiūrą. Aurelijus Veryga – apie norą, kad viskas vyktų greičiau. Bet greičiau nei spalį Vyriausybės formavimas neužsibaigs. Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas Žinių radijui sakė, kad jeigu nebus pasirinkta Seime tvirtinti nepilną Vyriausybės kabinetą – susitikti su kandidatais į tuščias ministerijas prezidentas galės tik po vizito Niujorke Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje – vadinasi, I. Ruginienės Vyriausybę užpildyti pavyktų tikrai tik spalį. Vakare aiškėjo, kad vyksta kalbos apie galimus ministerijų mainus, nors anksčiau socialdemokratai tai atmesdavo. Daugiausiai problemų „Nemuno aušrai“ keliančios energetikos ministro paieškos gali tapti socialdemokratų problema. Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad partija turėtų savo kandidatų, nors to, ar galėtų darbus tęsti anksčiau demokratų deleguotas Žygimantas Vaičiūnas, nepaneigė. Tuo metu politiniuose užkulisiuose skamba vertinimai, kad tikrasis koalicijos likimas – dar tikrai nėra aiškus. Kad nėra aiškus, aiškėjo ir po šiandien įvykusio neskelbto koalicijos partnerių susitikimo, po kurio M. Sinkevičius sakė, kad didžiausias klausimas ir yra dėl Energetikos ministerijos ir paatviravo, kad kol kas – niekas nėra sutarta, nes skiriasi požiūriai.

Tad, ką visa tai sako apie dabartinės koalicijos ateitį? Ar pavyks galiausiai sklandžiai suformuoti Vyriausybę? Ar Energetikos ministerija išsprūdo iš „Nemuno aušros“ rankų? Ar jai vadovauti gali likti Ž. Vaičiūnas? Kas daugiausiai išloš šioje situacijoje? O kam tai grįš bumerangu? 

Laidoje dalyvauja: portalo 15min.lt žurnalistas Tadas Ignatavičius, Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas, Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Visą laidą rasite čia.